Plaučių vėžys
Plaučių vėžys | |
Žmogaus plaučiai: šviesus plotas viršutinėje dalyje yra pažeistas vėžio, tamsios apnašos apačioje yra sąlygotos ilgalaikio rūkymo | |
ICD-10 | C33-C34 |
---|---|
ICD-9 | 162 |
LigųDB | 7616 |
Plaučių vėžys – nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis plaučių audiniuose. Plaučių vėžys yra dažniausia mirties nuo vėžio priežastis ir pasaulyje nusineša 1,3 milijono gyvybių kasmet.[1] Ankstyvas plaučių vėžys dažnai neturi jokių simptomų. Pasireiškę simptomai skiriasi kiekvienam žmogui, tai dažnai būna nespecifinės kvėpavimo problemos – kosulys, dusulys ar krūtinės skausmas.[2]
Lietuvoje vyrų sergamumas plaučių vėžiu yra 86 atvejai iš 100 000 vyrų, o moterų – apie 18 atvejų iš 100 000 moterų.[3]
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra tabako rūkymas.[4] Svarbią vietą tarp priežasčių užima ir pasyvus rūkymas
- Jonizuojančioji spinduliuotė, ekspozicija radonui yra kitos patvirtintos priežastys
- Dyzelinas taip pat yra įrodyta priežastis, padidinati riziką susirgti plaučių vėžiu
- Asbestas, ypač ilgalaikis darba su juo, irgi padidina plaučių vėžio riziką
- Bet kokios kilmės smulkios dulkės yra svarbus profesinis rizikos faktorius
- Genetinės (paveldimos) priežastys irgi egzistuoja: pirmos eilės sergančiųjų giminaičiai suserga dažniau
- Kitų ligų sukeltas bronchų pakenkimas gali turėti įtakos plaučių vėžio išsivystymui
Gydymo metodai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, bendros sveikatos būklės. Plaučių augliai gydomi chirurginiu būdu, taikant spindulinę ir chemoterapiją. Smulkialąstelinis plaučių vėžys dėl jo ypatumų dažniausiai pradedamas gydyti chemoterapija. Vėliau chemoterapija gali būti kombinuojama su spinduline terapija ir chirurginiu gydymu.
Ankstyvos stadijos nesmulkialąstelinis plaučių vėžys gali būti gydomas chirurginiu būdu. Operuojant gali būti šalinama plaučio dalis, plaučio skiltis ar visas plautis. Kuomet operacija negalima, taikomas spindulinis gydymas. Išplitęs plaučių vėžys gydomas chemoterapija, kurią galima taikyti kartu su spinduline terapija. Tam tikrai atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos (kad palengvinti ligos simptomus).
Sergantiems plaučių vėžiu rekomenduojama reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai vitaminų A, C, E, seleno.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai plaučių vėžio tipai yra:
- Smulkių ląstelių plaučių karcinoma: labai agresyvi, greitai auganti plaučių vėžio forma, sudaro iki 20% plaučių vėžio atvejų. Ji gali būti efektyviai gydoma priešvėžiniais vaistais ir radioterapija, tačiau dažnai atsinaujina.
- Nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma: dažniausia plaučių vėžio forma, sudaro apie 80% atvejų
- Kiti neuroendokrininiai plaučių navikai: tai reta vėžio rūšis. Paprastai tai būna lėtai augantys vėžiai, kurie dažnai gali būti išgydomi.
- Labai retai plaučiuose gali išsivystyti kiti navikai (limfoma, sarkoma). Kur kas dažniau nustatomos įvairių organų vėžio metastazės.
Plaučių vėžys gali būti diagnozuojamas krūtinės rentgeno tyrimų pagalba. Medicininė diagnozė patvirtinama biopsija. Gydymas ir vėžio vystymosi prognozė priklauso nuo vėžio histologinio tipo, jo stadijos ir bendros paciento sveikatos būklės. Galimi gydymo būdai apima chirurginę operaciją, gydymą priešvėžiniais vaistais ir radioterapiją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ WHO (2015-02-01). „Vėžys“. Pasaulio sveikatos organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-03-20.
- ↑ Pastis, Gonzalez & Silvestri 2022, "Presentation/Initial Evaluation".
- ↑ Autorių kolektyvas. Klinikinė pulmonologija. – Vilnius: Vaistų žinios, 2015. – 631 p. ISBN 978-9955-884-80-4
- ↑ „Lung Carcinoma - Pulmonary Disorders - Merck Manuals Professional Edition“. Merck Manuals Professional Edition. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-01. Nuoroda tikrinta 2016-12-18.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pastis NJ, Gonzalez AV, Silvestri GA (2022). „Lung Cancer: Diagnosis and Staging“. In Broaddus C, Ernst JD, King TE, et al. (eds.). Murray & Nadel's Textbook of Respiratory Medicine (7th leid.). Elsevier. pp. 1039–1051.
|